Rekordiniai skaičiai ir panika tą pačią dieną - tokiomis dienomis gerai matyti, kas rinkai iš tikrųjų rūpi.
Vakar JAV. Viena ataskaita ir lustų griūtis
Viską užkūrė JAV rugsėjo infliacija. Kainos per metus pakilo 3,7 %. Tikėtasi 3,6 %, o rugpjūtį buvo 3,4 %. Paprastai tariant, krepšelis, kuris prieš metus kainavo 100 dolerių, dabar kainuoja 103,70.
Dešimtoji procento atrodo niekis. Bet rinkai labiau užkliuvo bazinė infliacija, t. y. be maisto ir energijos, nes jų kainos šokinėja labiausiai. Ji pakilo iki 2,6 % (laukta 2,5 %), o per mėnesį jau antrą kartą iš eilės ūgtelėjo 0,3 %. Vadinasi, brangsta ne vien benzinas. Nors ir jis pasistengė - per vieną rugsėjį +9,1 %, daugiau nei pusė viso mėnesio kainų šuolio.
Man labiausiai kliūva kitas skaičius. Vidutinis amerikiečio valandinis atlyginimas per metus paaugo 3 %, kainos 3,7 %. Išeina, kad eilinis žmogus per metus realiai paskurdo maždaug 0,7 %. Ne katastrofa, bet kryptis bloga.
Kodėl rinka tokia jautri?
JAV centrinis bankas (FED) šiemet palūkanas kelia, o ne mažina. Rugsėjo 16 d. jis jas pakėlė 0,25 punkto iki 3,75–4 %, kitas sprendimas spalio 28 d. Prieš infliacijos duomenis ateities sandorių rinka vertino, kad tikimybė dar vienam kėlimui spalį yra maždaug 22 %. Po duomenų ji šoktelėjo iki maždaug 42 %, šįryt atslūgo iki 32 %.
Aukštesnės palūkanos reiškia brangesnius pinigus visiems: ir ūkininkui, imančiam paskolą traktoriui, ir bendrovei, statančiai duomenų centrą. Akcijų kainoms tai kaip svarmuo ant svarstyklių. Kuo daugiau gali uždirbti be rizikos, tuo mažiau nori mokėti už pelną, kuris ateis tik po kelerių metų.
Viso to rezultatas. S&P 500 −1,11 %, blogiausia diena nuo liepos pabaigos. Nasdaq −1,88 %. O Dow Jones, kuriame mažiau technologijų bendrovių, beveik nepajudėjo.
Dar vienas įdomus dienos skaičius. S&P 500 sveriamas pagal įmonių dydį, tad keli milžinai nulemia beveik viską. Jei visas 500 įmonių sudėtume po lygiai, vakarykštis kritimas būtų tik 0,57 %, perpus mažesnis. Vidutinė akcija nukentėjo nedaug, kraujavo vienas kampas - lustai ir viskas, kas susiję su dirbtinio intelekto (AI) infrastruktūra.
Filadelfijos puslaidininkių indeksas SOX (didžiausi lustų gamintojai) krito apie 4,3 %. Tai šeštas minusas iš eilės, o nuo birželio viršūnės jis jau apie 20 % žemiau. Nvidia −3,2 %, Broadcom −3,1 %, AMD −5,7 %, Micron apie −4 %.
Bet labiausiai mane nustebino ne akcijos, o obligacijos. CoreWeave nuomoja Nvidia lustų skaičiavimo galią AI kūrėjams, o tuos lustus perka daugiausia skolintais pinigais. Jos obligacijų, kurių terminas 2032 m., pajamingumas pakilo iki maždaug 14,8 %. Tuo tarpu JAV vyriausybė 10 metų skolinasi maždaug po 5,1–5,2 %.
Išvertus į “kaimo kalbą”, tai vienam ūkininkui bankas skolina po 15 %, kai kaimynui po 5 %. Toks skirtumas reiškia vieną dalyką - skolintojai vis rimčiau abejoja, ar pinigai grįš. CoreWeave akcija vakar krito apie 15 %, Oracle beveik 9 %.
Man tai svarbiausias vakarykštės dienos signalas. Iki šiol rinka klausė, ar AI paklausa tikra. Dabar klausia kito, kas ir kokia kaina už visą šitą statybą sumokės?
Kai pinigai brangsta, o nemaža AI infrastruktūros dalis statoma skolon, šie du klausimai susitinka. Vakar taip ir įvyko.
Bankai ir Europa
Per dvi dienas ataskaitas pateikė visi šeši didieji JAV bankai, ir vaizdas sakyčiau, margas. Goldman Sachs uždirbo 17,01 USD vienai akcijai, kai laukta apie 13, beveik trečdaliu daugiau. JPMorgan, atvirkščiai, pirmą kartą per beveik trejus metus nepasiekė prognozių.
Vakar atsiskaitė Bank of America. Pelnas krito 17 % iki 6,93 mlrd. USD. Reguliuotojai skyrė 1,2 mlrd. dolerių baudą, o prekyba uždirbo apie 750 mln. mažiau, nei tikėtasi. Akcija smuko beveik 5 %, rinkos vertė sumažėjo maždaug 18 mlrd. dolerių. Paskaičiavus, tai 15 kartų daugiau nei pati bauda. Rinka dažniausiai baudžia ne už vieną nuodėmę, o už abejonę, ar ji paskutinė.
Tuo tarpu Morgan Stanley ir BlackRock lūkesčius viršijo.
Europa vakar gyveno visai kitame filme. STOXX Europe 600 pakilo 0,43 %, technologijas tempė ASML. Olandų lustų gamybos įrangos gamintoja uždirbo 5 mlrd. eurų grynojo pelno, kai laukta apie 4,1 mlrd., ir dar kartą pakėlė metų prognozę. Paradoksas: tokie skaičiai nesustabdė lustų pardavimų už Atlanto.
Tik vienas niuansas. Europos biržos užsidaro 18:30 mūsų laiku, gerokai anksčiau nei JAV. Naktinės Azijos griūties Europa dar nematė.
Obligacijos, doleris, nafta, auksas, bitcoinas
Obligacijose įvyko įdomus posūkis. Po infliacijos duomenų 10 metų JAV obligacijų pajamingumas šoko iki 5,33 %, arti aukščiausių lygių nuo 2002-ųjų. Bet kai akcijos pradėjo kristi, pinigai pasuko į saugias valstybės obligacijas.
Jų kainos kilo, o pajamingumas krito, nes jie juda priešingomis kryptimis, kaip sūpynės. Šįryt jis apie 5,11 %, žemiausias per tris savaites. Baimė nugalėjo infliaciją. Bent jau šiandien.
Doleris vakar buvo pakilęs iki aukščiausio lygio per pusantrų metų, šįryt kiek atslūgo. Auksas dėl stipraus dolerio atpigo apie 1,4 % iki maždaug 4 100 USD už unciją. Brent nafta laikosi apie 104–105 USD už barelį, maždaug 70 % brangiau nei prieš metus, ir būtent ji labiausiai kelia infliaciją. Bitcoinas nukrito žemiau 82 tūkst. USD, šįryt apie 81 tūkst.
Naktis Azijoje. Korėja paspaudė stabdį
Pietų Korėjos KOSPI šįryt krito daugiau nei 7 %, o kritimui viršijus 8 %, prekyba visoje biržoje buvo sustabdyta 20 minučių. Tai vadinamasis „circuit breaker“, lyg teisėjas sustabdytų rungtynes, kad žaidėjai atvėstų.
Šiemet Korėjoje jis suveikė jau dešimtą kartą.
Kodėl būtent Korėja? Jos indeksą labiausiai tempia du atminties lustų gigantai, tai Samsung Electronics (−9,5 %) ir SK Hynix (−11,4 %). Kai pasaulis suabejoja AI investicijomis, Korėja tampa tos abejonės didinamuoju stiklu.
KOSPI krenta septintą sesiją iš eilės, iš viso apie 21 %. Nuo birželio 19 d. rekordo jis jau apie 40 % žemiau, nors nuo metų pradžios vis dar apie 30 % pliuse. Tai rodo, koks status buvo kilimas.
Japonijos Nikkei 225 smuko beveik 5 %, Taivano Taiex apie 3 %, Honkongo Hang Seng apie 1 %.
Bet yra paradoksas, dėl kurio šią dieną verta stebėti.
TSMC, didžiausia pasaulyje sutartinė lustų gamintoja, paskelbė trečiojo ketvirčio grynąjį pelną: 763,1 mlrd. Taivano dolerių (apie 23,7 mlrd. USD). Tai 68,7 % daugiau nei prieš metus ir daugiau, nei laukė analitikai. Pajamos siekė apie 46,4 mlrd. USD.
Skaičius gauname tokius, kad iš kiekvieno 100 pajamų dolerių TSMC lieka apie 51 doleris grynojo pelno. Retai kuri įmonė pasaulyje taip uždirba. Ir vis tiek prieš rezultatus akcija Taipėjuje krito 2,2 %.
Rinka moka ne už praėjusį ketvirtį, o už tai, kas bus toliau. Kokia bus marža, kai brangiai įsibėgėja naujoji 2 nm gamyba? Ar klientai toliau pirks taip pat godžiai, kai jiems patiems skolintis vis brangiau?
Kas įdomaus laukia šiandien?
10:00. Atsidaro Europos biržos. Po naktinės Azijos griūties tikiuosi silpnesnės pradžios, ypač Europos lustų bendrovėms, kurios vakar dar kilo. Tai mano lūkestis, ne faktas.
Prieš JAV prekybos pradžią atsiskaitys antroji bankų banga: Charles Schwab, PNC, U.S. Bancorp, BNY. Jie arčiau paprasto amerikiečio nei Goldman Sachs. Man čia įdomiausia, ar daugėja negrąžinamų paskolų ir ar žmonės traukia pinigus iš indėlių.
15:30 – svarbiausia dienos minutė. Vienu metu JAV paskelbs gamintojų kainas, mažmeninę prekybą ir naujus bedarbio pašalpų prašymus.
Gamintojų kainos (PPI) yra kainos „prie fabriko vartų“. Jei brangsta grūdai malūnui, po kelių mėnesių pabrangsta ir duona parduotuvėje. Laukiama +0,5 % per mėnesį, be maisto ir energijos +0,3 %. Po vakarykščio karšto skaičiaus dar vienas karštas sustiprintų argumentus FED’ui kelti palūkanas.
Mažmeninė prekyba parodys, kiek amerikiečiai rugsėjį išleido parduotuvėse: laukiama +0,3 % po stipraus rugpjūčio (+1,2 %). Bedarbio pašalpų prašymų laukiama apie 195–200 tūkst., praėjusią savaitę buvo 197 tūkst. Tai žemas skaičius, darbo rinka kol kas tvirta.
Ir štai čia rinkos logika apsiverčia aukštyn kojomis. Stiprūs skaičiai šiandien gali būti bloga žinia akcijoms - stipri ekonomika plius karšta infliacija lygu daugiau argumentų kelti palūkanas. Silpni skaičiai tą spaudimą sumažintų, bet pažadintų kitą baimę, ar ekonomika nepradeda strigti. Rinkai šiandien labiausiai patiktų nuobodūs, vidutiniai skaičiai.
16:30. Atsidaro Wall Street. Pirmiausia žiūrėsiu į TSMC akcijas Niujorke. Tai bus pirmoji JAV investuotojų reakcija į rekordinį pelną ir vadovų žodžius apie ateitį. Jei net tokie skaičiai neatsuks lustų, vadinasi, problema ne paklausa, o kaina ir finansavimas.
Po JAV uždarymo (23:00) atsiskaitys Alcoa, Interactive Brokers ir J.B. Hunt. Pastaroji yra viena didžiausių JAV krovinių pervežėjų, savotiškas ekonomikos termometras, kai sunkvežimiai važinėja pilni, ekonomika juda.
Ir dar vienas skaičius, kurį seksiu ne vieną dieną. CoreWeave obligacijų pajamingumas. Jei jis toliau kils, AI skolų nerimas plinta. Jei nurims, vakarykštė diena gali likti tik eiline karštine.
Vienas skaičius, kuris dar ramina
S&P 500 vis dar tik apie 1,6 % žemiau visų laikų rekordo, pasiekto spalio pradžioje. Indeksas beveik nepajudėjęs, o po jo paviršiumi lustai apie 20 %, Korėja apie 40 % žemiau savo viršūnių.
Man tokiomis savaitėmis įdomiau ne indeksas, o vietos, kur kaina pradeda atitrūkti nuo verslo. TSMC uždirba apie 51 centą grynojo pelno iš kiekvieno pajamų dolerio ir augina pelną beveik 70 % per metus. O jos akcija krenta kartu su įmonėmis, kurios skolinasi po 15 %.
Panikos metu rinka dažnai meta į vieną maišą ir tuos, kurie AI bumą finansuoja skolomis, ir tuos, kurie iš jo uždirba grynais. Ilgainiui šie keliai išsiskiria. Kada? Nežinau. Ir niekas nežino.