Jei penktadienio vakarą žiūrėjote į Nasdaq 100 grafiką, nuotaika galėjo subjurti. Per savaitę −5,5 %, blogiausia savaitė bent per pusmetį. Bet užtenka pasukti galvą į šoną ir vaizdas visai kitas. Dow Jones, kuriame technologijos sveria gerokai mažiau, savaitę baigė pliuse. Europos akcijos turėjo geriausią savaitę nuo birželio.
Tai ne visos rinkos griūtis, greičiau pinigų persikėlimas.
Krito ne rinka, o vienas jos kampas
Penktadienį Micron krito 5,6 %, Intel 5,8 %, CoreWeave 12 %. CoreWeave tai jau antras didelis kritimas per tris dienas. Per visą savaitę Micron neteko 14,6 %, Intel 14,2 %, CoreWeave net 25,2 %. Lustų ETF SOXX, t. y. fondas, perkantis lustų gamintojų krepšelį, nuo spalio 2 d. iki ketvirtadienio neteko 12,6 %, o penktadienį pridėjo dar apie 4 %.
Tikros priežasties skaičiai neparodo, todėl antraščių nekartosiu. Kol kas matau tik dėsningumą. Labiausiai krenta tai, kas šiemet labiausiai brango, ir tie, kurie duomenų centrus stato skolintais pinigais.
CoreWeave čia geriausias pavyzdys. Jos skola per šių metų pirmą pusmetį išaugo nuo 21 iki 35 mlrd. $. Ir kiekviena nauja paskola kainuoja brangiau. Gegužę ji skolinosi už bazinę palūkanų normą plius 4,5 %, rugpjūtį jau plius 5,5 %. Senos paskolos su fiksuotomis palūkanomis nuo to nebrangsta, bet įmonė, kuri skolinasi nuolat, kiekvieną kartą moka daugiau.
Ilgalaikiam investuotojui čia vienas nepatogus klausimas. Jei turite S&P 500 fondą, turite ir nemažai AI. Indeksas atrodo išskaidytas į 500 įmonių, bet didžiausios jame sveria vis daugiau. Įdomu, kad Nasdaq 100 per savaitę krito daugiau nei platesnis Nasdaq Composite su maždaug 3 000 įmonių (−4,5 %). Kitaip tariant, labiausiai nukentėjo patys didžiausieji.
Nafta ir palūkanos
Brent užsidarė ties 109,9 $, aukščiausiai nuo gegužės 19 d. Tą pačią savaitę JAV vartotojų ir gamintojų kainų indeksai (CPI ir PPI) buvo karštesni nei tikėtasi. JAV centrinis bankas FED rugsėjį jau pakėlė palūkanas iki 3,75–4,00 %, pirmą kartą nuo 2023-ųjų. Dabar rinka dar vienam kėlimui gruodį skiria 89 % tikimybę, o spalio pabaigos posėdžiui tik 15,5 %.
Įdomus dalykas yra tas, kad JAV 10 metų obligacijų pajamingumas per savaitę nukrito nuo daugiau nei 5,3 % iki 5,10 %. Tai palūkanos, kurias JAV vyriausybė moka skolindamasi 10 metų, ir nuo jų priklauso beveik visų kitų paskolų kaina. Karšta infliacija jas paprastai kelia, o šią savaitę jos krito kartu su akcijomis. Kai akcijos krenta, pinigai dažnai keliauja į obligacijas, ir tai pajamingumą spaudžia žemyn.
Grandinė čia paprasta. Nafta virš 100 $ ilgiau laiko infliaciją. Infliacija laiko aukštas palūkanas. O aukštos palūkanos labiausiai kerta įmonėms, gyvenančioms iš skolos. Įmonės su stipriu laisvu pinigų srautu ir maža skola tokiu metu miega ramiau.
Pinigai niekur nedingo
Kalbant paprastai, pinigai iš rinkos neišėjo, jie persikėlė. Tai vadinama rotacija. Investuotojai parduoda brangius sektorius ir perka pigesnius, todėl indeksas gali kristi, o pusė rinkos tuo pat metu kilti.
Kaip pavyzdys, draudikas Travelers uždirbo 9,18 $ pagrindinio pelno vienai akcijai, kai buvo laukta 7,43 $. Regions ir M&T bankai taip pat viršijo pelno lūkesčius. Nuobodūs verslai šią savaitę atrodė visai nenuobodžiai.
Triukšmas ar signalas?
Mano nuomone, plačiai rinkai tai labiau triukšmas. S&P 500 vis dar vos 2 % žemiau visų laikų rekordo. Vadinamasis baimės indeksas VIX (jis rodo, kiek rinka moka už apsidraudimą nuo kritimo) dienos metu šoktelėjo iki 22, bet užsidarė ties 20, maždaug ties ilgalaikiu vidurkiu. Kol kas panikos nėra.
Bet vienai įmonių grupei tai gali būti rimtas įspėjimas. Pasikartosiu, tai įmonės, kurios AI duomenų centrus stato už skolintus pinigus.